boquiabrir - verbo
bo·qui·a·brir transitivo; intransitivo
Indicativo |
---|
Presente
| Pretérito imperfeito
| Pretérito perfeito
| Pretérito mais-que-perfeito
| Futuro imperfeito
| Futuro perfeito (condicional)
|
boquiabro boquiabres boquiabre boquiabrimos boquiabris boquiabrem
| boquiabria boquiabrias boquiabria boquiabríamos boquiabríeis boquiabriam
| boquiabri boquiabriste boquiabriu boquiabrimos boquiabristes boquiabriram
| boquiabrira boquiabriras boquiabrira boquiabríramos boquiabríreis boquiabriram
| boquiabrirei boquiabrirás boquiabrirá boquiabriremos boquiabrireis boquiabrirão
| boquiabriria boquiabririas boquiabriria boquiabriríamos boquiabriríeis boquiabririam
| Conjuntivo / Subjuntivo
| Imperativo
| Infinitivo
| Outras formas
|
---|
Presente
| Pretérito imperfeito
| Futuro
| Afirmativo (Negativo)
| boquiabrir
| Gerúndio
|
boquiabra boquiabras boquiabra boquiabramos boquiabrais boquiabram
| boquiabrisse boquiabrisses boquiabrisse boquiabríssemos boquiabrísseis boquiabrissem
| boquiabrir boquiabrires boquiabrir boquiabrirmos boquiabrirdes boquiabrirem
| - boquiabre (boquiabras) boquiabra boquiabramos boquiabri (boquiabrais) boquiabram
| Pessoal boquiabrir boquiabrires boquiabrir boquiabrirmos boquiabrirdes boquiabrirem
| boquiabrindo
Particípio passado
boquiaberto | boquiaberta | boquiabertos | boquiabertas |
|
Flexiona como : abrir adjetivo PP : boquiaberto
|