mitigar - verbo
mi·ti·gar transitivo
| Indicativo |
|---|
| Presente
| Pretérito imperfeito
| Pretérito perfeito
| Pretérito mais-que-perfeito
| Futuro imperfeito
| Futuro perfeito (condicional)
|
mitigo mitigas mitiga mitigamos mitigais mitigam
| mitigava mitigavas mitigava mitigávamos mitigáveis mitigavam
| mitiguei mitigaste mitigou mitigamos / mitigámos mitigastes mitigaram
| mitigara mitigaras mitigara mitigáramos mitigáreis mitigaram
| mitigarei mitigarás mitigará mitigaremos mitigareis mitigarão
| mitigaria mitigarias mitigaria mitigaríamos mitigaríeis mitigariam
| | Conjuntivo / Subjuntivo
| Imperativo
| Infinitivo
| Outras formas
|
|---|
| Presente
| Pretérito imperfeito
| Futuro
| Afirmativo (Negativo)
| mitigar
| Gerúndio
|
mitigue mitigues mitigue mitiguemos mitigueis mitiguem
| mitigasse mitigasses mitigasse mitigássemos mitigásseis mitigassem
| mitigar mitigares mitigar mitigarmos mitigardes mitigarem
| - mitiga (mitigues) mitigue mitiguemos mitigai (mitigueis) mitiguem
| Pessoal mitigar mitigares mitigar mitigarmos mitigardes mitigarem
| mitigando
Particípio passado
| mitigado | mitigada | | mitigados | mitigadas |
|
Flexiona como : alugar forma nominal : mitigação
adjetivo PP : mitigado
|